NLP | Nuostatos
"NLP padeda man susitvarkyti su auditorija ir ją motyvuoti. Tai tiesiog nuostabu." — Oprah Winfrey, TV laidų vedėja NR 1 visame pasaulyje
Pagrindinės NLP nuostatos ir ką jos gali reikšti Jums
Leiskite sau suvokti, kaip Jūs jas suprantate. Tada... bent kelias dienas "gyvenkite" viena nuostata, atkreipdami dėmesį į tai, kaip ji keičia Jūsų suvokimą. NLP mokymuose Jūs galėsite išvysti ir kitas šių nuostatų prasmes.
Dėmesio: aš netvirtinu, kad šios nuostatos yra aksiomos ar kad jos visada teisingos. Aš tvirtinu, kad jei sąmoningai jomis vadovausitės, galėsite daug ką suvokti kitaip, ir dažnai veiksmingiau.
Žemėlapis nėra teritorija, meniu nėra patiekalas
Būtent. Kiekvienas turime savo realybės modelį. Vienų modeliai išsamesni ir platūs, kitų—siauri ir apriboti. Mėsininkas ir vegetaras tą patį žodį -“mėsa” -suvokia savaip. Mes negalime visiškai pasikliauti savo rega, klausa ir jutimais, nes smegenys– ne kartą įrodyta—visą informaciją interpretuoja/ filruoja savaip. Timothy Leary buvo pirmasis panaudoti ir kitą terminą- "realybės tuneliai". Įsitikinę komunistai mato pasaulį vienaip, ir randa pakankamai įrodymų savo "tuneliui" patvirtinti, bei sugeba efektyviai ignoruoti faktus, kurie nedera su jų realybės tuneliu. Įsitikinę munistai mato pasaulį dar kitaip, ir randa dar daugiau įrodymų savo "tuneliui" pagrįsti. Teiginį "Žemėlapis nėra teritorija" pirmasis panaudojo Alfred Korzybski savo "Science and Sanity", ši knyga laikoma bendrosios semantikos pradžia.
Išvados: verta suprasti, kad kiekvienas suvokiame skirtingai ir prisitaikyti prie kitų “žemėlapių”. Bendraudami su savimi, galime suvokti, kad daug mūsų būsenų, nuostatų ir įsitikinimų irgi sąlygoja mūsų “žemėlapiai”, kuriuos galima praplėsti. Bet kuris modelis- net ir "geriausiai moksliškai įrodytas" modelis- yra ribotas, pirmiausia todėl, kad ribotos mūsų išraiškos galimybės.
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, kaip dažnai to nesuvokiame. Tada pastebėkite komunikacijos skirtumus, kai tai suvokiame. Pakeiskite kokio senjoro mobilųjį telefoną pačiu naujausiu. "Oi"- sakys senjoras, pripratęs prie savo senojo- "nieko nebesuprantu. Anksčiau "skambinti" tereikėjo paspausti vieną mygtuką, dabar- visai kitą, kas čia per paveikslėliai, grąžinkite man senąjį telefoną- šis labai sudėtingas".
Duokite naujausią mobilųjį telefoną paaugliui. Viens du- ir jam viskas aišku, maža to, jau po kelių minučių jis sugeba savo nauju mobiliuoju naršyti internete, groti mp3, filmuoti ir fotografuoti. Skirtumas? 'Senjoras" taiko naują mobilųjį telefoną prie senojo, paauglys tiesiog smalsiai mėgaujasi naujiena.
Kuriuo "senu" modeliu dažnai vadovaujatės Jūs? Kuriuo senu modeliu dažnai vadovaujasi Jūsų organizacija? Kol skaitėte šį tekstą, Jūs jau pasikeitėte. Ir pasaulis jau pasikeitė. Pastoviausias dalykas gyvenime tėra nuolatinė kaita.
Žmonės elgiasi atitinkamai jų žemėlapiams
Būtent. Neverta kaltinti mažamečio, kad jis nemoka tvarkingai valgyti. Michael Jordan nemoka “neįmesti' kamuolio. Geras gydytojas nemoka “nepastebėti” ligos požymių.
Išvados: žmogus, augęs alkoholikų šeimoje ir visą jaunystę muštas, daug ką suvoks kitaip, nei su meile augintas žmogus. Mes stengiamės rinktis geriausius pasirinkimus iš tų, kuriuos suvokiame. Jei suvokiame daugiau, galime daugiau rinktis.
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, kaip Jūs galite praplėsti kitų žmonių suvokimo žemėlapius. Kartais net viena taiklia fraze. Tada praplėskite. Ir suvokite, kur yra Jūsų jausmų jautrumo ribos. Tada jas praplėskite. Išmokite girdėti daugiau, jausti daugiau ir matyti daugiau. Lavinkite savo periferinę regą. NLP seminaruose irgi išmoksite, kaip.
Nes: atsimenate pasaką apie senį, senę ir auksinę žuvelę? "Aš nebenoriu būti carienė, noriu būti jūrų ir žemių valdovė". Gyvename nuolat stimuliuojami vartoti daugiau, patirti daugiau, išleisti daugiau, dirbti daugiau. Alkoholikui reikia vis daugiau alkoholio, kad jaustųsi geriau. Jo jausmai- atbukę. Tuo tarpu sugrąžindami savo pirmykštį jausmų jautrumą, ir dar labiau lavindami jį, ne tik išplėsime savo "žemėlapius", bet ir patirsime daugiau tikro malonumo, čia ir dabar, kad ir valgydami paprasčiausią obuolį.
Kontekstas nulemia prasmę
Būtent . Ar taurė pusiau tuščia, ar pusiau pilna—priklauso nuo to, kaip mes tai suvokiame. Svarbiausia- kas ją išgeria, sakys įžūlesni.
Išvados: vieno žmogaus grindys yra kito žmogaus lubos. Kiekvienas dalykas įgyja prasmę tik mūsų suteiktu kontekstu. Kad ir kaip plonai pjaustysi sūrį, kiekviena riekelė turės dvi puses.
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, kiek skirtingų kontekstų ir prasmių Jūs galite įžvelgti, nagrinėdami kad ir pačią "banaliausią" problemą/ iššūkį. Pastebėkite, kaip tai keičia Jūsų ir kitų būsenas. Atsiradus "bėdai", verta klausti ne: kodėl ir vėl man taip atsitiko? Kodėl man taip nepasisekė?, bet "kas yra ( ar bent jau kas galėtų būti) gero apie šį dalyką?", "Kas dar nėra tobula?", "ko man verta iš to išmokti?" Vienos durys užsiveria- kitos atsidaro. Nepamatysi kito kranto, kol iš akių neišleisi šio.
Patirtis turi struktūrą
Būtent : Perfrazuokime Ričardą Bandlerį, “ Pilna knygų. Ir jos visos sudarytos iš tų pačių 32 raidžių. Po galais, turi mokėti 40 ar net 60 Lt už vis kitokią tų pačių raidžių kombinaciją ! ”
Išvados: mes suvokiame ir aplinką, ir save TIK “atspindėdami” dalykus ir net idėjas vaizdiniais, garsais ar jausmais. Tai, kokia seka ir kokiu intensyvumu tai darome, nulemia mūsų būseną, ir netgi suvokimą. Modeliuoti kitus galime suvokę jų reprezentacijų seką. Kiekviena būsena turi struktūrą. "Depresija" dažnai yra tam tikrų veiksmų strategija, patvirtinanti tai, ką žmogus nori sau patvirtinti, nes tokiais atvejais dažnai sąmoningai ignoruojami kiti pasirinkimai. Net atėjęs pas psichoterapeutą vėl ir vėl, "depresuotas" neskaldo anekdotų ir nepasakoja, kas jam yra gerai- pinigai sumokėti už tai, kad papasakotum, kas tave slegia. Darydamas tai vėl ir vėl, pradedi tikėti, kad taip ir yra. Juolab jei terapeutas pinigus gauna už valandas- kuo daugiau "depresijos", tuo, "pagal nutylėjimą", jam pelningiau. "Kodėl man depresija?" dažniausiai yra visiškai neefektyvus klausimas. NLP verčia pagalvoti, kaip konkrečiai aš "depresuoju"? 24 val. per parą? Kiekvieną sekundę? Žinoma, kad ne. Tad būtent tos sekundės, kai aš "nedepresuoju", yra savrbiausios. Iš jų galima išmokti visa kita. Kurdami fenomenaliai sėkmingą "greitąją fobijos išgydymo techniką" Bandleris su Grinderiu nesigilino į tai, kas neveikia (kodėl ir kaip atsiranda fobijos? Gal kalta nelaiminga vaikystė?), bet priešingai- į tai, kas veikia (kaip žmonės sėkmingai įveikia fobijas?). Darydami tai, kas veikia, pasiekiame daugiau, nei svarstydami, kodėl kažkas neveikia.
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, kokia seka Jūs tampate motyvuoti veikti, ar atvirkščiai, apatiški. Pirmiausia matote vaizdą? Kalbate sau? Kažką jaučiate? Kažką girdite? Kas po to? Jei dabar Jums tai atrodo trivialu ir banalu— prarasite galimybę suvokti, kaip Jūs veikiate. Verta lavinti savo jautrumą būtent šia linkme. Mūsų mokymuose galėsite pasitikrinti, ar tai Jums pavyko, ir tikrai suvoksite, kaip tai daryti metodiškai ir paprastai.
Ar pastebėjote, kad tie, kurie dažniausiai vėluoja, dažniausiai vėluoja? Kad sėkmingai pavėluoti, reikia gerokai paplušėti: a) įsivaizduoti, kad dar turi laiko; b) atidėlioti kelionę tol, kol pagaliau atidėlioti "nebeišeina"; c) pagaliau skubėti/ stresuoti ir stebėtis, kaip čia vėl aš vėluoju (eilinį kartą patvirtinti sau, kad "nemoku tvarkytis su laiku")
Asmuo ir elgesys yra du skirtingi fenomenai
Būtent . Kai Jums buvo tik metukai, dažnai prisidėdavote į kelnes. Ar šiandien dėl to Jus būtų galima vadinti “šikniumi”?
Išvados: žmonės rankasi geriausią pasirinkimą iš visų, kuriuos suvokia. Jei suvokia daugiau, atsiranda geresnių pasirinkimų. KAS Jūs esate ir KĄ Jūs darote yra du skirtingi dalykai.
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, ką vis tiek darote , nors ir suvokiate, kad neturėtumėte to daryti. Tada pagalvokite, kuri Jūsų pasąmonės dalis lemia tokį elgesį. Pripažinkite ją. Ir pagalvokite, kodėl Jums šis elgesys NAUDINGAS ir reikalingas ir ką jis Jums duoda. Net ir nuolatinis apsivalgymas duoda daug gerų dalykų, bet jį sunku įveikti tik valios pastangomis. Paprasčiau yra suvokti, kad apsivalgymo privalumus—kai aišku, kas jie—galima gauti ir kitaip. Geriausias dalykas apie praeitį- tai, kad jos nebėra. Ateities dar nėra. Tikra tik tai, kas yra dabar. Mes esame tuo, kuo tikime, kad esame dabar.
Kiekvienas elgesys naudingas tam tikrame kontekste
Būtent . Žiaurumas dera bebaimiams “comandos” ir....mėsininkams.. Baimė dažnai saugo nuo pavojų. Skausmas yra vertinga informacija- nejaučiantys skausmo gyena daug pavojingesnį gyvenimą, nei jį "normaliai" jaučiantys. Skausmą jaučiantys žmonės niekad nesės ant įkaitusios elektrinės plytelės, net jei tai būtų itin patogu.
Išvados: kiekvieno elgesio vertė priklauso nuo konteksto. Nėra "blogų" žmonių, yra tik netinkamas elgesys. O mano AA mama sakytų suvalkietiškai- "Ir gudri višta uodegą nusidilgina".
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, ar jau galite kitaip vertinti žmonių elgesį, priimdami šią nuostatą. Aikštingas vaikas –blogas vaikas, ar tik vaikas, sugebantis tik tokiu būdu gauti Jūsų dėmesį? Pretenzingas klientas—galvos skausmas, ar žmogus, labai susirūpinęs produkto kokybe?
Pastebėkite, kaip dar Jūs galite panaudoti savo įniršį ar pyktį. Sugalvokite, kaip ir kuriame kontekste naudinga:
A). Liūdėti; B). Dvejoti C). "Pūstis" (arogantiškėti) D). Ignoruoti Atsimenate- kam priešiniesi, tas lieka. Pripažindami savo emocijas ir suvokdami, kokią naudingą informaciją jos mums teikia, galime pradėti galvoti kitaip.
Mes negalime nekomunikuoti
Būtent: Net ir tai, ar ir kaip Jūs tylite, daug ką pasako. Apranga, papuošalai, kvepalai ar kvapas- irgi yra žinutė. Net paprasčiausias mūsų teiginys visada suponuoja daug daugiau- mes maudomės paslėptų ir akivaizdžių prasmių bei kontekstų jūroje. Pavyzdžiui, jei sankryžoje vairuotojui keleivis pasako: "Žalia!", ši paprasčiausia žinutė turi bent 4 prielaidas (Gregory Bateson rašė, kad kiekvienas mūsų teiginys turi bent 2 prielaidas- informaciją, ir prašymą, bet akivaizdu, kad jų yra daugiau- ypač jei atsižvelgsime ir į intonacijas etc):
a) Faktas/ informacija : jau dega žalia šviesa;
b) Prašymas: jau reikia važiuoti;
c) Ryšys/ sąlyga: be mano pagalbos tu nebūtum laiku pastebėjęs, kad jau reikia važiuoti
d) Įžvalga/ deklaracija: aš nekantrauju.
+ kitos, kap mes mokymuose vadiname, "ufonautinės" prielaidos: "žalia" dabar- reiškia, iki šiol nebuvo "žalia", egzistuoja "žalia" + "žalia" reiškia daugiau, nei tik spalva, gali būti ir ne "žalia" ir t.t
O šypsenos? Dabar egzistuoja net kompiuterizuoti modeliai (pvz., dr. Ekmano FACS), leidžiantys itin tiksliai pasakyti, ar žmogus šypsosi nuoširdžiai, ar ne.
Išvados: žodžiai tėra dešimtadalis viso to, ką mes komunikuojame net negalvodami, ar galvodami. Susitelkę nesunkiai galime pastebėti kitų - ir savo -prieštaravimus, NLP įvardijamus kaip "nekongruentumą": kad ir tada, kai žodžiai sako viena, o visa kita- kitą. Kaip ir šunys- kurie per kelias sekundes susitikę nusprendžia, kuris nuleis uodegą, o kuris dominuos, taip ir mes dažnai itin greitai galime pasakyti, su kuriuo žmogumi mums norisi bendrauti, o kuris mums yra "neparankus". Kita vertus, suvokdami, kokią galią turi intonacija, pauzės, ritmas, tinkamas balso tembras, mūsų būsena, "kongruentumas"ir šimtai kitų dalykų, kurie nulemia skirtumus, galime komunikuoti daug efektyviau. Pavyzdžiui: galime pasakoti, kad "važiavome iš Klaipėdos, lijo, buvo tamsu, spidometras rodė 140, ir staiga automobilį iš pradžių užnešė į kairę, tada dar akimirksnis, ir automobilis ėmė suktis, kaip vilkelis, kol galų gale nuskriejo į pakelės apkasą". Mhm, lyg ir vaizdingai papasakota. Bet- jei pasakotume James Bond stiliumi, reikšmingai nutildami, žemu balsu, pasiektume dar didesnį efektą: "Naktis.....lyja......važiuojame iš Klaipėdos.........140....ir .............................................................................................žviegia slystanti mašina.................... .............................................smūgis.........................................." - ir išsižioję klausytojai laukia atomazgos, kurią Jūs galite "branginti" ir toliau, ir pasakyti kitus svarbius dalykus "prieš ją".
O prielaidos? Jei aš pasakysiu- "negalvokite apie pinigus", norėdami suvokti, ką pasakiau, turėsite apie juos pagalvoti. Aš nenoriu pasakyti, kad Jūs turėtumėte daugiau laiko skirti prielaidoms konstruoti, nes tai nepaprastai naudinga ;) - manau, kad ateis laikas, kai tą suvoks visi.
Suvokimo lavinimas: verta tai tiesiog pastebėti. Intonacijos, kūno kalba, kalbos greitis, ritmas, žodžių "parinkimas", energija, akys, akių judesiai etc.- ypač jei galite palyginti nuoseklius "taip" ir "ne" signalus— žmonės pasako Jums praktiškai viską ir nieko nesakydami. Rytų šalyse pirkliai jau kelis tūkstančius metų ugdė savo pastabumą, bendraudami su klientais. Ir šiandien Egipte geras aukso pardavėjas pastebės, kada plečiasi klientės vyzdžiai, kai ji pamato dar vieną papuošalą, ir prašys... dvigubos kainos. Šį pastabumą verta, ir reikia lavinti. Ir tai daug daugiau, nei statiškos "kūno kalbos" interpretacijos. Sukryžiuotos rankos nebūtinai reiškia priešiškumą, kaip mums teigia klasikiniai "kūno kalbos" tekstai- gal žmogui taip jas laikyti papračiausiai patogiau, bet pastebėdami nuoseklumus ir su jais susijusias būsenas, galime interpretuoti daug tiksliau.
Komunikacijos esmė yra jos rezultatas
Būtent:. Sako, kurčnebylių kūdikiai ilgainiui ne verkia, o linguoja. Kodėl? Todėl, kad jų verksmo tėvai negirdi.
Išvados: Neverta “garuoti” dėl to, kad jūsų nesuprato, ar kad žmonės nedaro taip, kaip jūs norite. Neverta kaltinti auditorijos, kad ji nepajėgi/ nenori/ nelinkusi suprasti, ką norite pasakyti. Miltonas Ericsonas yra pasakęs- "Nėra hipnozei nepasiduodančių asmenų, yra tik nelankstūs hipnotizuotojai". Žinodami, ko Jūs iš tikrųjų norite kiekviena savo komunikacija, ir būdami pakankamai atviri ir jautrūs pastebėti, kas veikia, o kas ne, bei atitinkamai keisti savo elgesį, efektyviau pasieksite tai, ką norite pasiekti.
Suvokimo lavinimas: kasdien parduokite nors vieną naują idėją aplinkiniams ir stebėkite, kiek esate lankstūs, kad sugebėtumėte tai padaryti. Kad ir gyvybės draudimo idėją- kaip ją parduosite pagyvenusiam žmogui, ir kaip ją parduosite jaunuoliui? Verta įsitikinti, kad jau vien tik lankstus elgesys ir darna leis Jums pasiekti daug daugiau, nei "10 auksinių pardavimo žingsnių" ar "5 sėkmės principai"
Nesėkmė yra tik informacija
Būtent . “Nesėkmė” yra nominalizacija, veiksmažodis, paverstas daiktavardžiu. Realiai tai tik etikėtė, sąvoka, kurios nepačiupinėsi ir su savimi nepasiimsi. Kaip konkrečiai kažkam dar nesiseka? + tai reliatyvus dalykas: vieno sėkmė kitam nesėkmė, ir priešingai. Net mirtis ar liga turi tam tikrą "optimalią" prasmę, jei tik netingėsime ją taip suvokti. Michael O Neal yra pasakęs, kad ir "didžiausioje tragedijoje yra daug komiškų elementų, o juokingiausioje situacijoje yra daug tragiškos dramos". Net žodį turime -"tragikomedija". 9/11biržos makleriai prisimena su nostalgija.
Išvados: bet ką galima paversti nesėkme, jei taikysime laiko limitą.
Suvokimo lavinimas: pastebėkite, kaip nesėkmės virsta sėkme, jei turime laiko veikti toliau. Niekas neišmoko veikti be klaidų. "Kad kažką padaryti gerai, verta iš pradžių daryti tai blogai"- M. Ericsonas. "Aš darau daugiau klaidų per dieną, nei kitas žmogus per visą savo gyvenimą- tai vienintelis būdas išmokti daug daugiau"- R. Bandleris.
Žmonės mokosi greitai
Būtent: Fobijos atsiranda per kelias sekundes ir lieka visam gyvenimui, jei žmogus nesikreipia pagalbos ar pats neišmoksta suvokti kitaip.
Išvados: lygiai taip greitai, kaip išmokstama bijoti, galima išmokti ir nebijoti. (i.e. NLP "Fast Phobia Cure"). TaI prieštarauja iki šiol vyravusiai ir psichiatrijos skatintai nuostatai, kad pokyčiai yra skausmingi, kad svarbiausia- rasti priežastis ir kad visa tai trunka ilgą laiką. Verta apsilankyti http://www.antipsychiatry.org/, ir įsitikinti, jog šis požiūris jau pasmerktas. Nors ir po truputį, ima dominuoti pozityvistinė pichologijos kryptis, teigianti, kad verta telktis į tai, kas veikia, ir kas yra skatintina, vietoje to, kad ieškoti "anomalijų" ir "nukrypimų" nuo normos bei jų priežasčių.
Suvokimo lavinimas: ar Jums irgi buvo taip, kad po vieno įvykio/ minties/ žodžio kardinaliai pakeitėte nuomonę apie kažką? Suvokite, kaip tiksliai tai atsitiko—ne turinio, bet proceso prasme. Raskite ir daugiau pavyzdžių, kad galėtumėte iliustruoti sau, jog ši nuostata vertinga. Vien ir todėl, kad tada norėsite mokytis toliau.
Daugiau apie NLP