“Kritikuoti Feisbuką yra lygiai tas pats, kaip kritikuoti telefoną”- Jesse Eisenberg

Kalba ne apie tai, ar virsdamas medis miške kelia garsą, jei niekas nesiklauso. Kada garso bangos yra garso bangos, jei niekas jų negirdi? Kalba ir ne apie tai, ar mėnulis yra, jei niekas į jį nežiūri- taip Albert Einstein, pasakojama, yra paklausęs Niels’o Bohr’o.

Ne, taip nepradėsiu.
Ne tik todėl, kad nesugebėčiau dorai paaiškinti, nei kas yra “kas”, nei kas yra “yra”. Paprasčiau- tokio pavadinimo garsiojo “Kas yra kas Lietuvoje” leidinio sudarytojai greičiausiai netoleruotų, nes tik jie Lietuvoje skelbia, kas yra kas, ir kas-ne.

Labas. Kaip sekasi? Dar neatsakinėk. Na ar ne nuostabus mūsų pasisveikinimas? Nuteikia puikiai: suponuoja, kad mums sekasi, klausimas tėra- kaip. Net nesvarbu, kad dauguma linkę interpretuoti šį pasveikinimą tik kaip formalų leptelėjimą, a la “sveiks”, ar “labas” ir vargu ar beįsigilina į jo esmę- bet kuriuo atveju, vis tiek apie sėkmę šneka.

Liūdniau, kai ir pradeda pasakoti, kaip jiems nesiseka. Tas ar anas. Arba tepasako “normaliai”, nors akivaizdu, kad ne.

Kalbame apie savivoką per se- kas tu, koks tu, ir kuo pasirenki būti

Jei, tarkime, egzistuotų toks Patirčių Centras, kuris galėtų suteikti tau bet kurią patirtį, kokios tik pageidautum......Ir suteiktų ją taip tikroviškai, taip tiksliai, kad niekaip negalėtum atskirti, ar patiri tai, ką patiri, iš tikrųjų...norėtum tai išbandyti?

„Profesionalas yra tas žmogus, kuris gali atlikti savo darbą puikiai net ir tada, kai to nenori. Mėgėjas yra tas žmogus, kuris negali gerai atlikti savo darbo net tada, kai to nori“- James Agate. Būtent.

Ar dar kas nors išdrįstų ginčytis su teiginiu, kad esminė veikla, kuria šiandien visi užsiimame, yra komunikacija.

“Ką daryti su rankom?”- kartą mokymuose paklausė."O ką- be jų?"- norėjau iš karto atsakyti. Matyt, taip klausdamas, žmogus įsivaizduoja, jog rankos jam jau nebepavaldžios. Tik pradeda pasakoti, ir bijo, kad dar kokią šunybę iškrės…suraitys špygą, ar pradės keistai linguoti, it vejyje.

Va perskaičiau mūsų verslo “ledlaužių” surašytą “Baltąją knygą”. Vienas malonumas, skaitai it kokią viešųjų ryšių novelę. Ar pasakaitę. Broliai Grimai vartosi kapuose.
Kodėl taip pradedu? Todėl, kad didžiausios verslo grupės Lietuvoje valdžia šiuo pamfletu demonstruoja tai, ko ir mokome STORYGYM: jei neturi ko įdomiai papasakoti- neturi ir ką pranešti